Rodomi pranešimai su žymėmis rusistika. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis rusistika. Rodyti visus pranešimus

2014 m. birželio 21 d., šeštadienis

Kur stoti: Kauno humanitarinis fakultetas ir vertimai

Nežinau, kaip kitiems, bet man pirmasis magistrantūros kursas tarsi tirpte ištirpo, nors buvo ilgų kaip šimtmečiai momentų. Jau dabar retkarčiais pradedu save graužt dėl būsimo darbo. Ir net svarbiausia ne tai, kad nežinau apie ką ir pas ką rašysiu, bet pats rašymo faktas. Tiek to, kaip mano kolegė ir draugė sako - palikim šiuos rūpesčius ateities mums :D
Kadangi pati mokausi, visai pamiršau, kad kitiems kaip tik artėja pasirinkom metas, tad nusprendžiau pasidalinti kai kuriomis mintimis. Nežinau, kiek svarus mano žodis būsimam studentui, tačiau vis tik mokausi ne dėl diplomo, ir dirbu ne vien dėl atlyginimo, o ir šitą blogą rašau ne iš neturėjimo ką veikti.
Viename iš senesnių įrašų komentaruose sulaukiau klausimo dėl VU Kauno humanitariniame fakultete dėstomos audiovizualinio vertimo programos, tad nusprendžiau, kad galiu kiek plačiau papasakoti ir pareklamuoti savo mylimą fakultetą.
Norintys imtis vertėjo amato, manau, tikrai neturėtų pasigailėti pasirinkę anglų-rusų kalbų ar audiovizualinio (anglų arba vokiečių) vertimo programas. Apskritai KHF išsiskiria savo siūlomų programų lankstumu, kas ypatingai aktualu dabartinėje darbo rinkoje.
Kadangi geriausiai žinau anglų-rusų kalbų programą, tai apie ją trumpai ir papasakosiu. Programa yra orientuota į kalbas (t.y.būtent į kalbas, ne literatūrą) ir vertimus. Vertimai raštu ir žodžiu. Visa programa remiasi į praktiką, o dėstoma teorija yra būtina kiekvienam, kad nebūtų tokių "išminčių", kur sako:" nu tokį sakinį aš ir be diplomo galiu išversti". Galbūt pasikartosiu, bet universitete neruošia vertėjų, universitete žmogus pasiima įrankius, kuriuos vėliau jis galės panaudoti išversti kad ir primityviausią sakinį greičiau ir kokybiškiau. O vertėjais jums tapti teks patiems :) Kitas privalumas - jaunas kolektyvas. Dėstytojai tikrai jaunatviški, lankstūs ir visada kreipia dėmesį į studentą. Nėra jokių "užsisėdimų", tyčinių smukdymų ir pan. viskas vyksta labai sąžiningai ir draugiškai. 
Kalbant apie įsidarbinimo galimybes... Na, šiandien lygiai metai, kaip mano kursas yra diplomuotas, ir praktiškai visi dirbam pagal specialybę. O nedirba tik du žmonės, nes vienas iš esmės yra sportininkas, ir dirbt pagal specialybę niekada neketino, o viena mergina išlėkė savanoriaut i Rumuniją, tad darbo, matomai, irgi nelabai reikia :D Šiaip dauguma iš mūsų jau studijų metais vertėm ar tai privačiai, ar tai vertimo įmonėms. O ir darbo paieškos neužsitęsė. Pamenu, kai tik įstojau, daug kas man sakė, kam ta rusų kalba, fu, niekam ji nereikalinga. Na, ir gavosi taip, kad tie pažįstami dabar jau kreipiasi į mane, kad jiems ką išversčiau, ar net pačius pamokyčiau rusų kalbos. Gal tai nėra taip aktualu gyvenant Vilniuje, tačiau Kaune rusų kalbos mokėjimas yra rimtas privalumas.
Kalbant apie audiovizualinį vertimą, teko girdėti, kad labai praktiška specialybė. Na, kam gi būtų neįdomu sužinoti, kaip vyksta darbai su subtitravimu, dubliavimu ir kitais dalykais behind the scenes? :D
Kita programa, apie kurią galiu kalbėti, tai jau rusistikos magistrantūra jau pačiame Vilniuje. Būtina pabrėžti, jog tai yra rusų filologijos bakalauro pratęsimas, todėl neperskaičiusiems rusų klasikos stoti nerekomenduoju :D Ir kas neketina sieti savo ateities su akademine sritimi, taip pat nerekomenduoju, nes praktiškos naudos iš šių studijų vargu ar išspausit. Galu gale, tai nėra vertimų studijų programa :D kaip jau ne kartą sakiau, gailiuosi, kad stojau į rusistiką, bet nesigailiu, kad mokausi. Realiai šie metai apvertė mano suvokimą apie literatūrą net kelis kartus. Ir apskritai, programa iš tikrųjų yra labai stipri. Mokymosi procesas primena kokteilio gaminimą... sumetamos visos žinios, suplakamos smegenys, bet galiausiai gaunasi tikrai kokybiškas gaminys :D Neslėpsiu, mokytis tikrai sunku. Gal net ne tiek mokytis, kiek tiesiog pasiruošimas paskaitoms suėda tikrai daug laiko, praktiškai visą laisvalaikį, nes reikia belenkaip daug skaityt :D praktiškai visi metai praėjo apsikabinus el.skaityklę... Net bloga darosi pagalvojus, kiek būčiau nužudžius medžių, jei tektų viską spausdint :D tačiau nepamirškim, jog tai, kad mokytis yra sunku, dar nereiškia, kad tai yra blogai :) 
Vienintelė problema, kuri mane labiausiai pjovė, tai dėstytojų požiūris į lankomumą. Aš suprantu, kad dėstytojai nori, kad jų paskaitas studentai lankytų ir pan. Bet daryti tragediją dėl praleistų paskaitų, aš irgi nematau reikalo. Neslėpsiu, ši problema tikrai egzistuoja. O juk magistrantai dažniausiai yra jau dirbantys žmonės, o jei dar ir tenka, kaip kad man, keliauti į paskaitas iš kokio Kauno, ar iš visai kito Lietuvos užkampio... taip, geriau nekartokit mano klaidos, ir nestokit į aukštąją, esančią toliau nei 30 minučių kelio. Dar pastebėjau tokią įdomybę, kad VU dėstytojai įsivaizduoja, jog visi studentai yra užsiciklinę ant dešimtukų. Teko gauti ne vieną pastabą, kad su užduotim susidorojau prastai, arba iš viso nesusidorojau, kai tuo tarpu rašydavo už prastai atliktas užduotis tarp 6 ir 8 :D gaunasi kažkoks mindfuck'as :D niekada nesiorientavau į pažymius ir kitiems nerekomenduoju, nes įvertinimas yra toks subjektyvus dalykas, ypatingai, jei tai yra atviro tipo atsiskaitymas :D Daug ką lemia ir sėkmė, tačiau nepradėsiu čia filosofuot apie įvertinimus.
Žodžiu, jei patinka rusų kalba ir literatūra, realiai nori sužinoti kaip ir su kuo ji valgoma, nebijai didelių krūvių, tuomet gali drąsiai stot į rusistiką :) 
Bet... čia juk vertimams skirtas blogas, tad ir rekomenduoju stoti į VU siūlomas vertimų programas :) Pačiai teko netyčia pasirinkti laisvąjį vertimų dalyką, dėl ko turėjau daug probelmų, bet viskas baigėsi gerai :D tačiau tai buvo puiki proga patikrinti savo įgytus sugebėjimus mylimam KHF :D nesakau, kad sužibau tarsi žvaigždė danguje, tačiau mano vertimai buvo tikrai geri. Iš mandagumo patylėsiu apie kai kurių asmenų vertimus, tačiau iš žmonių, kurie iš to valgo duoną, tikėjausi daug daugiau.. 
Taigi... išvados: stokit i KHF :) šiemet visur buvo daug reklamų, tad labai tikiuosi, kad ir stojančių bus daugiau :) Kitaip nei Kauno humanitarinis fakultetas, Vilniaus universitetas yra per daug orientuotas į pati Vilniaus universitetą, kai aukštosios įstaigos prioritetu vis dėlto turėtų būti studentas. Tai yra dar vienas ir itin svarbus KHF pliusas, nes jam svarbus kiekvienas :) 

P.S. ne, už reklamą man niekas nemoka (niekas net nežino, kad čia tokius dalykus rašau :D). Aš tikrai labai myliu savo Alma Mater, ir nuoširdžiai tikiuosi, kad taip daro kiekvienas savo univeriteto absolventas :) 

2013 m. rugsėjo 12 d., ketvirtadienis

Dar kartą apie rusistikos magistrą..

Jau praėjo antra mokslų savaitė. Kuo toliau, tuo viskas darosi smagiau ir įdomiau. Nors dar su kursiokais kažkaip flegmatiškai kuriasi įdomūs santykiai. Labai visi atsargūs, ar kuklūs? Sunku suprast. Aš, kaip žmogus itin mėgstantis bendrauti (самая дружелюбная тварь в мире :D), vis noriu tai pajuokauti, tai kažką aptarti, bet nesinori pasirodyti kažkokia išsišokėle... Iš kitos pusės, gal jiems ir nelabai įdomu, ką aš ten kalbu. Žodžiu, gyvenimas parodys.
Pirmi įspūdžiai apie pačias studijas... Jaučiuosi susižavėjusi. Šiek tiek apsvaiginta. Na, akivaizdu, tai ne mano širdžiai mielas KHF, tačiau tikiuosi, kad šiame filfake man seksis neblogiau. Labai gerą įspūdį sudarė dėstytojai. Labai nemėgstu, kai dėstytojai viską skaito iš skaidrių ar iš konspekto. Na, nesakau, kad konspektai nereikalingi, aišku, kad reikalingi tam, kad prisilaikyt kokio tai plano, nepamirši ko svarbaus ir pan. Bet ne skaityti visą paskaitą iš lapo. Ir štai man dabar dėstantys specialistai tikri žodžio meistrai. Tiesiog gera klausytis. Gal kiek trūksta to tokio dialogiškumo apie kurį jie taip daug kalba... Nežinau, kaip kituose universitetuose su tuo yra, bet KHF per paskaitas dažniausiai kalbėdavom mes. Na, arba dėstytojas jau ten konkrečiai dėsto kokią tai sunkiai suvirškinamą teoriją, tada mums tekdavo ir patylėt. O čia lyg ir norėtum pakalbėt, bet nieks tau neduoda :D Tikiuosi, kad čia tik dėl to, kad paskaitos kol kas įvadinio pobūdžio, vėliau turbūt kalbėsim iki užkimimo :D 
Kas man dar labai patiko, tai pradedantis formuotis požiūris į lingvistiką. Tiksliau, pačio mokslo suvokimas. Man labai smagu, kai klausau kokio dėstytojo kalbos ir mano sąmonėje kažkas keičiasi, kažkas sujuda... Spėju, varžteliai kokie tai pradeda suktis :D Niekada neįtariau, kad kalbotyros istorija gali būti tokia įdomi. Na, gal taip yra todėl, kad patys dėstytojai labai įdomiai pasakoja.
Tik va liūdna dėl vieno dalyko - magistrinio darbo vadovo. Puoselėjau viltį, kad gal man pasiseks, ir man leis rašyti pas mano dėstytoją, kuri vadovavo mano bakalauriniam darbui. Nors dar didelis klausimas, ar ji pati norėtų, kad aš pas ją rašyčiau. Smagiausia tai, kad ši dėstytoja yra tikras unikumas. Niekur kitur tokio žmogaus nesutiksit. Žinot, būna faini dėstytojai, būna kirviai, būna nuobodūs, o dar būna jokie.. tokie beveidžiai.. O štai mano dėstytoja... Net nežinau, čia jau atskira kategorija. Aš ją gerbiu tiek pat kiek ir bijau. O bijau aš jos labai :D Bet kaip darbo vadovui jai nėra lygiu. Ji tikra tinginio svajonė! Tik vat toks tinginys studentas kaip aš toli gražu nėra mokslininko svajonė :D 
Kai nuėjau į katedrą pasiklausti, ar man leistų rašyti pas kito fakulteto dėstytoją, tai manęs paklausė, kokia tema norėčiau rašyti, tai leptelėjau nepagalvojusi, kad apie konceptus (nors pastaruoju metu pradedu dėl to abejoti), tai katedros administratorė apsidžiaugusi pranešė, kad pas mus pilna konceptologų. O tai aš ir pati to nesupratau per paskaitas, kai per kas antrą paskaitą kalbama apie intertekstualumą, Kristevą, Bachtiną ir kitus mano bakalaurinio darbo esminius momentus. Pagalvojau, kad gal reikėjo sakyti, jog noriu rašyti apie vertimus... Bet tada gal lieptų eiti į vertimų katedrą? Arba iš viso neleistų rašyti tokia tema.. 
Dar buvau sumąsčiusi pagąsdinti dėstytojus, kad aš esu siaubinga studentė, ir jie tikrai nenori, kad aš pas juos ką rašyčiau.. bet tai kaip jau ankščiau minėjau, vargu ar mano dėstytoja norėtų ir vėl griebti mane už ragų ir kankintis su magistriniu darbu. Bet kokiu atveju, apie jokį intertekstualumą ir precedentinius fenomenus nerašysiu! Jau gana, kad pusė šio semestro dalykų yra apie tą nelemtą metodologiją.. 
O jei atvirai, tai labai keista. Kažkaip visai kita aplinka, kiti dėstytojai. Nesakau, kad blogi, tikrai ne. Ir kartais net ir geresni, tačiau pasiilgstu savo kurso.. KHF.. Kai kurių dėstytojų paskaitų. Nors imk ir prašykis atgal į kai kuriuos dalykus kaip laisvas klausytojas :D Štai kad ir mano mėgstamiausia dėstytoja dabar penktadieniais dėsto trečiakursiams vertimo teoriją.. Taip nesveikai norėčiau paklausyt :D 

2013 m. rugsėjo 6 d., penktadienis

Rusistika - arba kaip aš paklusau likimo valiai

Visai neseniai įvyko net man pačiai neįtikėtinas dalykas - visiškai neketindama stoti mokytis, nes turėjau įvairių planų migruoti uždarbiauti, stojau mokytis toliau. Taigi, spėkit, kas įstojo į rusistikos magistrą mokamą vietą? Ot ir neatspėjot, vis tik aš įstojau į nemokamą. Kas man irgi buvo labai didelė staigmena. Na, bakalaurą baigiau tikrai gerais balais, bet nemaniau, kad to užteks :D 
Visiškai neplanavau šiais metais stoti, galvojau, va, užsidirsiu per metus ir galėsiu paskui mokytis, tačiau žlugus mano planams išvykti, ir dar dėstytojai paskatinus, ėmiau ir užpildžiau prašymą. Visa tai įvyko per penkias minutes. Per penkias minutes mano gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis, tačiau jau tada supratau, kad pasielgiau teisingai. Kadangi pabaigus anglų-rusų kalbų programą supratau, kad rusų kalba yra mano širdžiai artimesnė, nusprendžiau tęsti mokslus būtent su rusų kalba ir štai, įstojau į rusistiką. Šiaip labai laiku man viskas galvoje nušvito, nes jau buvo kaip tik papildomas priėmimas, ir buvo likusios trys vietos. Įstojau pirmu numeriu :D 
Kaip ir priklauso, žmonių susirinko dar mažiau nei mano anrk studijose. Kai atėjau pasirašyti sutartį, man žadėjo, kad mūsų bus 9, per šią savaitę paaiškėjo, kad mūsų yra penki su puse. Su puse todėl, kad viena mergina dirba ir jai labai sunku išsiprašyti iš darbo. Kadangi stojau ne dėl popieriaus, o būtent dėl šio nenusakomo malonumo, savo darbą nusprendžiau mesti. Ne paslaptis, kad gyvenu Kaune, tad ganėtinai sunku viską suderinti. Na, ne tiek suderinti, kiek atlikti viską produktyviai. Nors ir atidirbu visas valandas, bet gaunasi taip, kad ateinu į darbą šeštai valandai ryto, truputį padirbu, tada išvykstu į Vilnių, o kai grįžtu, tai tenka dirbti iki vienuoliktos vakaro, kad nereikėtų atidirbinėt valandas kitomis dienomis. Kitas dalykas, kai visi pripratę, kad dirbu viršvalandžius (už kuriuos niekas nemoka), gaunasi taip, kad padarau nepakankamai, ir šiaip matau, kokia visiems kančia, kai išvykstu. O aš tik džiaugiuosi,nes atgavau gyvenimą. 
Taigi du drastiški ir gyvenimą keičiantys sprendimai.. O kiek įdomybių manęs laukia.. Papasakosiu kitą kartą :)