Ir dar kartą apie profesionalumo išlaikymą..arba kaip pasakyti ne..

Skubu pasidžiaugti, jog išpildžiau ir net viršijau užsibrėžtą tikslą - per metus parašyti 32 įrašus. Dėl temų aktualumo ir mano atminties spragų galiu garantuoti, jog dažnai įrašuose kartojuosi, o bet tačiau.. kaip ten toje dainoje? Sorry not sorry? :D

Kaip jau supratote iš antraštės, dar kartą kalbėsiu apie profesionalumą. Įdomus momentas buvo užkabintas vienoje diskusijoje. Kolega pasipiktino skubiu vertimu. Viskas ok. Visus erzina klientai, kurie paslaugos nori jau vakar. Tai absoliučiai natūralus pasipiktinimas, ir nesvarbu, ar jūs vairuojate troleibusą, ar verčiate tekstus.. kaip žmogus, turintis keturių metų patirtį aktyviai bendraujant tiesiogiai su klientais, galiu pasakyti tik vieną, jog nesvarbu, kokią paslaugą parduodate, kas kaltas ir pan., svarbiausia - išlaikyti profesionalų bendravimą.

Pati visada palaikau malonų, draugišką, gal kartais kiek familiarų (koks nors lengvas juokelis, vienas kitas smailas) bendravimą, jei aplinkybės leidžia, tačiau kalbant apie darbo sąlygas, reikalingas tik profesionalus konkretumas ir nulis emocijų.

Turbūt vienas iš didžiausių naujokų šokų yra pirmasis "ne" potencialiam užsakymui. Kaip mirčiai alsuojant į nugarą, prieš akis prašvilpia padėtas kryžius ant vertėjo karjeros, biurai nebesiunčia naujų užsakymų ir t.t. Bet po pirmo "ne" visos šios baimės išnyksta. Niekas jūsų neįrašo į juodąjį vertėjų sąrašą, ir niekas nededa kryžiaus ant jūsų karjeros. Tad kvėpuokite giliai ir atsakykite trumpai.

Frilansinimo grožis slypi tame, jog jūs atsakote tik prieš save. Jei norite dirbti, dirbate. Nenorite - nedirbate. Skubus vertimas ar neskubus, jums jokio skirtumo. Jei galite ir norite, pirmyn. Neturite laiko ar įkvėpimo, neimkite užsakymo. Ir visiškai nusispjaut į priežastis.

Asmeniškai man dar neteko atsisakyti užsakymo dėl to, kad tiesiog tingėčiau ir pan., bet ir nenurodau priežasties. Kitas klausimas, jei kliūtis įvykdyti užsakymą yra terminas. Įvertinu darbo apimtį, įvertinu užimtumą ir suteiktą terminą. Jei žinau, jog netilpsiu į terminą, pasakau, koks terminas man reikalingas.

Aš netgi manau, jog bandymai pasiteisinti atsisakant užsakymo dvelkia neprofesionalumu (susirgo vaikas, sprogo šildymo katilas, numirė kas nors, tingi, mokslai, darbai ir t.t.). Jūs esate laisvai samdomas paslaugos teikėjas, o ne darbuotojas. Jūs atsakote tik prieš save. Ir tik jūs sprendžiate, ar teiksite paslaugą.

Kodėl patariu atsisakant užsakymo nenurodyti asmeninių priežasčių - asmeninės priežastys ne retai būna susijusios su asmeniniais potyriais ir emocijomis. O emocijoms profesionaliame bendravime ne vieta. Kita priežastis, kodėl neverta dalintis asmeniškumais - jūs suteikiate progą klientui/vertimo biurui pademonstruoti savo neprofesionalumą. O tada prasideda visokie asmeniškumai ir nepageidautinos problemos. Kodėl? Todėl, kad kliento nekaso jūsų problemos. Ir todėl, jog jumis niekas nepatikės.

Kažkada draugė ėjo į darbą ir į jį pavėlavo. Žinote, kodėl? Todėl, kad ji padėjo bobutei pereiti gatvę. Vėlavimas buvo nereikšmingas, tad tiesiog atsiprašė, bet neaiškino priežasties, nes niekas ja vis tiek nepatikės. Kaip ir niekas nepatikės, jog jūs netikėtai susirgote. Niekas. Neseniai iš Kauno persikėliau į savo tėviškę, o draudimo konsultantas skambino susitarti dėl susitikimo Kaune. Pasakiau aš jai, jog nebegyvenu Kaune. Manote, ji manimi patikėjo? Policijos pareigūnas prieš savaitę mane sustabdė, kad pasidžiaugtų, jog nešioju atšvaitus, tačiau papildomai informavo apie pasikeitusią tvarką, jog einant per gatvę negalima naudotis telefonu ir reikia išsitraukti ausines iš ausų. Ir štai, sustabdo mane, vėlai vakare, tamsu, ausyse skamba alternatyvus rokas, o žvilgsnis įbestas į telefoninį žaidimą. Aš nuoširdžiai pasakiau, jog tikrai žinau apie tvarką, ir kad niekada neinu per gatvę naudodamasi telefonu ir klausydamasi muzikos. Ir nepaisant to, jog tai tiesa (aš net gobtuvą nusiimu, kai einu per gatvę, kad viską matyčiau), aš mačiau, jog pareigūnė maloniai šypsodamasi manimi nepatikėjo. Viena pažįstama vertėja, kuri pati turi vertimo biurą (beje, seniau ji reklamuodavo jį šiame tinklaraštyje :D), į fb specialiai įkėlė lūžusios kojos nuotrauką, kad įrodytų, jog tikrai nemeluoja.

Taigi.. nesvarbu, ar sakote tiesą, geriau nesakyti daugiau nei reikia, nes tiesa gali lengvai pasirodyti apgailėtinu pasiteisinimu, o tai jau neprofesionalu. Klientas/VB gali pradėti spausti, kad gal spėsit ir pan., kad kokios čia dar kliūtys gali būti ir t.t. Kaip antai viena kolegė nurodė, jog VB pasipiktino vertėjos pasiteisinimu. Štai čia savo neprofesionalumą parodo VB.

Dar vienas įdomus momentas būna, kai vertėjai bando paauklėti savo klientus. Dar blogiau - kaltinti juos. Jei jau yra poreikis kažką apkaltinti, tai tik emocijas. Vienoje diskusijoje išplaukė toks variantas, jog reikia šviesti klientus, kad netemptų į naktį ir suteiktų vertimams protingą laiką. Nesutinku nei dėl švietimo, nei dėl termino.

Aš esu vertėja, tad aš ir turiu išmanyti savo darbo specifiką. Klientas perka paslaugą, jo neturi dominti, kaip verčiu, kada ar su kuo. Aš galiu nusisamdyti kinų vaikus, siuvančius Nike avalynę, jei tik mano suvokimu tie vaikai sugebės tinkamai išversti tekstą. Paslaugos gavėjui visiškai vienodai, ar jūs miegosit, ar jūs valgysit, sirgsit, mirsit. Vienintelis dalykas, kuris rūpi klientui - rezultatas.

Terminas. Šis klausimas artimas praeitam tekstui. Vėluoti yra normalu. Tad skubių vertimų visada buvo ir visada bus. Nes toks jau tas mūsų gyvenimo tempas. Tereikia su tuo susitaikyti ir susiprasti - arba apsiimi versti skubius vertimus, arba ne.

Kažkas dar įkyriai bandė įpiršti situaciją, jog už skubų vertimą turi mokėti daugiau ir t.t. Norisi įterpti čia kokį nors necenzūrinį žodį, bet aš vis dar bandau apsimesti, jog tai bent jau mokslo populiarinimo tinklaraštis, tad aš to nedarysiu. Kodėl man norisi nusikeikti? Todėl, kad vienas kitam netrukdo ir vienas kitam įtakos neturi. Prieš pradėdami ar jau bendradarbiaudami su klientu/VB jūs galite aptarti sąlygas dėl skubių vertimų. Tas sąlygas galite keisti ir bendradarbiavimo eigoje. Suvokite pagaliau, jog jūs nesate darbuotojas, o paslaugos teikėjas.

Ką aš čia noriu pasakyt.. jokio skirtumo tas tarifas iš esmės, jei jūs galite įvykdyti užsakymą. Pvz., vieni vertėjai kategoriškai atsisako dirbti savaitgaliais. Man gi jokio skirtumo, kokia savaitės diena. Skubus vertimas klientui visai nebūtinai skubus vertimas vertėjui ir atvirkščiai. Tarkim, mušat dinderį, o jums pasiūlo per porą valandų išversti kokį nors tekstą. Jūs vis tiek nieko neveikiat. O jei ir veikiat, bet gal nieko tokio, kas negalėtų palaukti, tai koks čia jums skubus vertimas? Joks. Bet teoriškai tai yra skubus vertimas, nes jis reikalingas čia ir dabar. Tai ir tarifas kaip skubaus vertimo. Bet visa tai turi būti aptarta iš anksto arba bent jau prieš apsiimant versti tą tekstą. Aš nurodau, jog skubių vertimų nesiimu, bet kartais VB kreipiasi į mane, nes daugiau tuo metu neturi į ką kreiptis, ir.. paklausti juk neskauda. Bet va galite prisirinkti neskubių vertimų, ir jų gausa gali priversti jus kiek pasispausti.. ir skubus vertimas klientui gali tapti skubiu vertimu ir jums, kadangi tam, kad galėtumėte skubiai išversti dar vieną naujai gautą tekstą, turite į šalį nustumti einamus darbus.. Na, bet nėra tokios bėdos, kurios neišspręstų laiko planavimas :D

Riba tarp profesionalumo ir gėdos..

Nesvarbu, kokia veikla užsiimate, visi mes turime savo kasdienį režimą. Keliamės, gal prasimankštiname, gal papusryčiaujame, lekiam į darbus, grįžtam, sprendžiame visokias problemas ir t.t. Frilansinant derinti savo darbinę veiklą su kitomis yra kiek paprasčiau dėl lankstumo. Ypač jei neturi kokių nors įsipareigojimų (šeimos, šunų, ...įrašykite savo variantą...). Tačiau net ir frilansinimas taps nemielas, jei nebus organizuotumo. Gal net ir baisiau, nes darbas, į kurį eini kasdien ir dirbi po 8h per dieną, maksimaliai nuspėjamas ir suderinamas. Jūs esate įsprausti į tam tikrus rėmus, tad vietos fantazijai praktiškai nelieka, visą veiklą derinate aplink darbą. Frilanseris gi savo veiklą gali derinti kaip nori. Tiek darbą prie kitos veiklos, tiek veiklą prie darbo.

Yra frilanserių, kurie tikrai dirba tuo standartiniu režimu, dirba tik darbo dienomis ir tik dienomis. Tad įtariu, jie vis tiek savo veiklą pagrinde derina prie darbo. Aš darbą derinu prie kitos veiklos. Jei žinau, kad vidury savaitės manęs lauke susitikimas su draugais, tai pirmadienį ir antradienį smarkiai pasispausiu (prireikus dirbsiu ir 16 valandų per dieną), kad trečiadienį galėčiau sau leisti nesukti sau galvos dėl darbo.

Ir kaip ten bebūtų, nesvarbu, ar tu turi pagrindinį darbą ir vertimai tėra papildomas pajamų šaltinis, ar tai yra tavo duona kasdieninė, sąlygos vertimoms visur vienodos. Viena iš jų - negalima vėluoti.

Ir ne taip seniai iškilo diskusija, kas yra mažiau profesionalu - vėluojant slėptis nuo užsakovo ir paskui išdygti jau su gatavu vertimu ar prisiduoti užsakovui ir bandyti išsiderėti kelias lyšnas dienas. Manau, atsakymas daugiau nei akivaizdus :D

O bet tačiau.. norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, ar tikrai yra neprofesionalu vėluoti? Tik prašau be fanatizmų. Nežinau, kaip jums, bet man tikrai teko ne kartą pirkti paslaugą, kuri vėlavo - remontai, kažkokia gamyba, pristatymai, užsakymai ir t.t. ir pan. Ir visada sulaukdavau tik atsiprašau, nes šiaip tokie vėlavimai yra natūrali proceso dalis. Ir nuo vėlavimų niekas nėra apsaugotas. Kodėl vertimo paslauga yra kitokia? Ar vertimo paslauga yra rimtesnė už kitas paslaugas ir nėra vėlavimo paklaidos galimybės? Už aukščiau pateiktus vėlavimus sulaukdavau tik atsiprašome, gal koks pigu.lt dar kelis pigu eurus numetė į "sąskaitą", kuriuos turi panaudoti per ribotą laiką ir dar pas juos, kas skaityk, joks atsiprašymas realiai, o beveik pasityčiojimas :D

Dabar įsivaizduokime konkrečią situaciją. Užsisakau prekes, kurias man žada pristatyti per tris darbo dienas. Ateina laiškas, ups, vėluosim, užsakymą pristatysime per penkias dienas. Iš esmės tai yra labai didelis vėlavimas (daugiau nei pusė buvusio termino), nes nu norima paslauga pasinaudoti čia ir dabar. O dabar paimkim pavyzdį su vertimais. Tarkim, gaunate užsakymą per mėnesį išversti kokį tai tekstą. Kadangi negali numatyti visų vidinių ir išorinių faktorių, kurie gali suvalgyti jūsų laiką, jūs iš akies nusprendžiate, ar tekstas jums įšiepiamas. Ir tokiu atveju kelių dienų "vėlavimas" visai realus dalykas. Tačiau bendrame vaizde aš net nelaikyčiau to vėlavimu, nes tai tik viena ar dvi dienos prie trisdešimties, o ne visos dvi prie trijų.

Vėlavimas, ko gero, yra didžiausia vertėjų baimė. Čia kaip egzaminai dvyliktokams. Bet niekas niekada nesakė, jog tai yra natūralus dalykas. Prisiminkit visus darbus (ne vertimo), kuriuos jums teko dirbti. Ir va taip nuoširdžiai atsakykite, ar niekada nevėlavote kažką atlikti? Kai prisimenu savo paskutinę darbovietę, tai nieko kito ir nedariau, kaip tik vėlavau, nes tiesiog neįmanoma suspėt visur, ir dar kai yra daugybė lemiamų faktorių, kurie nuo manęs visiškai nepriklausė. Tu gaudamas naują užduotį supranti, kad jau vėluoji, nors net nežinai, kas ten per užduotis :D

Ką gi galima padaryti? Pirmiausia - susitaikyti su ta mintimi, jog vėlavimas yra natūralus dalykas. Yra tokių principingų žmonių, kurie labai kategoriškai žiūri į vėlavimus, ir suprantama. Nes vyrauja toks supratimas - vertėjas negali vėluoti. Ir nesvarbu, jog visi aplinkui tik tą ir daro, kad vėluoja. Quod licet Jovi, non licet bovi.

O antriausia.. bendrauti su užsakovu. Užsakovas nėra žvėris. Reikia suprasti, jog jūs abu esate suinteresuoti, kad darbas būtų atliktas. Žinoma, būna įvairių kraštutinumų, tačiau bendravimas turi būti konkretus nuo pat pradžių, o ne tada, kai jau reikia priduoti užsakymą, ir jūs suprantate, kad jau tikrai nespėsit. Gavus užsakymą geriausia yra užsiprašyti protingą terminą su užsimetimu visokiems fors mažorams. Jei užsakovas sakys, kad negali duoti ilgesnio termino, būtinai reikia argumentuotai paaiškinti užsakovui, jog vėlavimo tikimybė yra reali, nes: tekstas didelis, tekstas sudėtingas ir t.t. ir pan.

Nu va, jūs jau susitarėte su užsakovu, kad išversite iki X dienos, ir galbūt vėluosite. Tačiau tai nereiškia, jog jūsų bendravimas ties tuo pasibaigia, ir kitas jūsų kontakto seansas įvyks tik priduodant darbą. Nežinau, kaip dirba kiti vertėjai, bet turėdama didesnį vertimą, stengiuosi pastoviai palaikyti ryšį su užsakovu. Tarkim, užsakymas savaitei, tai kokį trečiadienį prasinešu, kaip gi man ten sekasi, ar turėčiau spėti, ar vis tik gali būti, jog pritrūks dienos. TAI NĖRA NEPROFESIONALU. Atliekant bet kokį darbą labai svarbu informuoti visas puses, nes jei vėlavimas iš tikrųjų bus, kad tie, kam reikia, spėtų tam pasiruošti. Bendravimas su užsakovu yra itin svarbus, nes taip užsimezga ryšys ir pasitikėjimas, o taip pat ir supratingumas iš užsakovo pusės. Taip atsiranda bendradarbiavimas.

Taigi.. blaivus protas ir bendradarbiavimas padės išlaikyti profesionalumą, nugalėti vėlavimo baimę ir atlikti darbą laiku :)
pė.ės. šis įrašas absoliučiai subjektyvus, tad prieš vadovaujantis tuo, kas čia parašyta, pasitarkite su užsakovu ir kolegomis :D