Nesusišnekėjimai :D

Štai, mano mokslai jau juda pabaigos link.. liko nei daug, nei mažai, tik parašyti baigiamąjį darbą.. kurio turiu lygiai titulinį lapą ir puslapį.. :D taip taip, man iš tikrųjų gėda.. juk svarbiausia, kad net tema tai man pačiai labai patinka, tiesiog sergu visų normalių studentų liga - tinginitu. Gal ne tiek tingiu, kiek sunku tiesiog imti ir prisiversti atsisest ir parašyt. Būtent tokia aš rašytoja ir esu. Nemoku rašyti po truputį, kadangi prisiversti daryti tai dažnai yra sunku.. o dėstytoja būtent to ir reikalauja, kad parašyčiau po mažai.. na, ir gaunasi, kad nieko ir nerašau.. gėda.. labai gėda.. bet dar nenuleidžiu rankų, ir tikrai teks šiandien padraugauti su galėtinai charizmatiška prancūzų postmodernizmo struktūraliste Julija Kristeva.. Dar ir Bachtiną prigriebsim prie kompanijos.. Ir daugėlis kitų žymių (ir nelabai) pavardžių. 

Iš esmės, mano tema tikra nėra kažkoks atradimas.. gal reikėtų pasakyti bent jau kokia tema rašau.. o rašau apie intertekstualumą laikraščių antraštėse. Šiaip ką galiu pasakyti.. ko gero visi žino, kas tai yra, tik mažai, kas žino, kad būtent tai, ką jie žino, yra vadinama intertekstualumu :D čia jau kažkoks semantinis kalambūras gavosi.. na, nesvarbu. Greičiausiai kitame įraše plačiau ir papasakosiu būtent apie bakalaurinį darbą, tiesa, ir apie praktikos pabaigą ir jos gynimą. Nors jau seniai ketinau apie tai parašyt, bet vis niekaip per tą prakeiktą darbą jėgų neužtenka.. 

Žodžiu, kas tingit laukt mano naujo įrašo apie intertekstualumą, pagūglinkit, jei ne, tai sėkmės jums belaukiant.. ir.. smagumo dėlei pasidalinsiu keleta realių situacijų, kuriose teko dalyvauti, ar bent jau stebėti iš šalies.

Situacija I

Vyko akcija "Darom", ir pasiūliau vienam pažįstamam amerikiečiui, kad anas sudalyvautu talkoje.. na, tikiuosi, lietuviams, kad ir mieste gyvenantiems, šis žodis dar yra aktualus :D ir sukau galvą, kaip gi talka angliškai.. nieko nesugalvojau, tad nusprendžiau tiesiog apibūdinti patį veiksmą. 

- Na, vienoje vietoje susirenka daug žmonių, jie daug ir sunkiai dirba, o paskui, dažniausiai po pietų ar vakarop gauna pavalgyti (bent jau tikrame kaime ši tradicija yra išlikusi.. dabar gi žmonės vieni kitiems sutinka padėti tik už pinigus). 

Amerikietis susimąstė ir atsakė:

- Bet juk tai vergovė!

Neatsimenu, kada paskutinį kartą taip saldžiai juokiausi, kad net buvo sunku paaiškinti, kodėl tai vis tik ne vergovė :D 

- Ne, ne.. tu dirbi, ir tau tai patinka :D

Štai kokį skirtumą įžvelgiau aš.. nežinau, kaip kitiems, bet man asmeniškai tikrai smagu dalyvauti kokiame nors bulviakasyje.. ar šiaip talkoje.. :)

Situacija II

Dirbau parduotuvėje, ir prie bendradarbės kasos priėjo rusai.. Vienas jų ir sako:

- Дайте пакет побольше. (Duokite didesnį maišą)

Ką mano bedradarbė ir padarė.. nuvedė rusų "delegaciją" prie paketų.. :D

Tai tiek šiam kartui.. 

Praktikos paieškos

Senokai čia nesireiškiau, tad sveikinu visą gausų mano blogo skaitytojų būrį su praėjusiomis šventėmis :D 

Kaip jau patys supratot, mano studijos eina į pabaigą, ir laikas ieškotis vietą praktikos atlikimui. Kadangi vertimų pasaulis man nėra toks jau svetimas, buvau nusižiūrėjusi kelias vietas, kuriose norėjau tą praktiką ir atlikti. Pirmas punktas mano sąraše  buvo "Sėkmės varpas". Tai toks vertimų biuras, kuriame buvau užsakiusi ne vieną vertimą. Kadangi rezultatais likau labai patenkinta, pagalvojau, kad ko nepabandžius laimės pas juos. Atėjusios su kursioke į vietą, kurioje kažkada buvo tas vertimų biuras, aptikom nekilnojamojo turto įmonę. Supratusios, kad čia veikti neturim ką, nusprendėm ieškoti kitos vietos. Šiaip dėl "Sėkmės varpo" turėjau susiprotėti, kai neberadau internete jų puslapio. 

Antroje vietoje buvo vertimų biuras "Vertimų kolegija". Šį biurą pasirinkau dėl to, kad pati buvau pas juos atlikus kelis vertimus, ir jie nešykštėjo su atlyginimu. Kaip paaiškėjo, šio biuro taip pat nebėra. 

Po šių nesėkmių, nusprendžiau, kad man jau nusispjauti, kur atlikti tą praktiką, išskyrus dvi vietas. Pirmoji tai Kauno miesto savivaldybė. Nors praktikos ten siūlo pačios įvairiausios, dirbti tenai neturiu jokio noro. Kita vieta, tai vertimų biuras esantis Laisvės al. 51A. Tai yra Eglės Ernestos Lumbienės įmonė. Kas netingi, gali pasiskaityti atsiliepimus apie ją internete. Mums dėstytojai kategoriškai uždraudė atlikti praktiką pas ją, nes naudos iš to kaip iš ožio pieno, o problemų susidarys iki kaklo. Čia rėmėsi į buvusių studentų patirtį. 

Galiausiai nusprendžiau, kad jei nerasiu kokio vertimų biuro, tai eisiu į "Aktidą". "Aktida" užsiima filmų vertimais ir dubliavimu. Galbūt daug kas pagalvotų, jog tai labai šauni ir įdomi praktika, tačiau šioje vietoje išsakysiu keletą savo dvejonių. Versti filmus yra nerimta. Na, žinoma, kokybiškai išversti filmą reikia turėti sugebėjimų ir pan., bet aš kalbu apie rimtą praktiką. T.y., atlikus praktiką "Aktidoj", atėjusi į kokį vertimų biurą aš neturėčiau ką pasakyti būsimiems darbdaviams. Nu, išverčiau porą filmų ir ką? Juos versti galima namų sąlygomis savo malonumui, bet ne tada, kai nori save parduoti vertimų biurui. Praktika "Aktidoj" reikštų, kad neturiu realios patirties su dokumentų vertimais, techniniu vertimu ir pan. Trumpai tariant, nieko konkretaus pasiūlyti negalėčiau. 

Kadangi aš nusiteikus atlikti praktiką su perspektyva pasilikti dirbti, toliau ieškojau vertimų biuro. Taigi kita vieta, kurioje mes su kursioke apsilankėm, buvo adresu Laisvės al. 84. Nieko neįtardamos, nutipenom į tą biurą ir sulaukėm moteriškės, kuri buvo išėjusi pas notarą. Pranešusios, kad mes ieškom praktikos, ji apsidžiaugė ir nusivedė mus per Laisvę. Moteriškė kupina entuziazmo skubino mus ir pasakojo apie tai, jog jau šiandien pat gali mums duoti kokį tai vertimą. Kuo toliau ėjome, tuo aiškiau darėsi, kad keliaujam į Eglės Ernestos Lumbienės biurą :D ar galit įsivaizduoti, kokia tai yra nesėkminga sėkmė papulti iš visų Laisvėje esančių vertimų biurų būtent į tą, į kurį mums draudė eiti :D Kai užėjom į kabinetą, supratom, kad nuojauta mūsų neapgauna, o ir ant spintelės besipuikuojanti padėka "Eglei Ernestai Lumbienei" nepaliko jokių abejonių, kad mes labai riebiai įklimpom :D Kadangi rizikuoti savo praktika nenorėjom, mes mikliai išsisukom ir dėjom į kojas. 

Trečias kartas nemelavo, ir suradom kitą vietą "Pasaulio spalvos". Kaip man seksis tenai, būtinai aprašysiu, kai bus ką aprašyt.