Bandomasis vertimas

Šiandien mane pažįstamas įkvėpė aprašyti vieną nuotykį, kitaip nemanau, ar šis įrašas būtų atsiradęs. Bandomasis tekstas. Šį žodžių junginį žino kiekvienas vertėjas. Dar neteko dirbti nė su vienu vertimų biuru, kuris nebūtų siuntęs bandomojo teksto. Yra net tokių vertimų biurų, kurie jau savo tinklapiuose yra pateikę bandomuosius tekstus, kuriuos išvertus siunti kartu su savo cv. Taip sutaupai tiek savo laiką, tiek biuro vadybininko. Nors kartais man atrodo, kad jie cv net neskaito, nes kitaip kaip paaiškint, kai cv nurodai visas kalbų kombinacijas, vertimų temas, kainas, o tavęs vis tiek klausia tos pačios informacijos :D

Bet jei rimtai. Kas yra bandomasis tekstas? Tai yra tekstas, skirtas įvertinti vertėjo potencialą, sugebėjimus. Bet ar yra universalių tekstų? Kiekvienam biurui teko versti labai skirtingus tekstus. Vieni pateikdavo vieną tekstuką, kiti kelis iš skirtingų operų, o treti ne tiek tekstą, kiek random žodžių junginių kratinį. Vienintelis dalykas, kuris juos vienija – trumpumas. Visi tie tekstai apimdavo maksimum pastraipėlę.

Atsimenu, kažkada kažkokiame forume buvau užtikusi diskusiją, kokio ilgumo bandomasis tekstas turėtų būti. Vieni labai piktinosi, jog tokie iš viso yra, mat diplomas geriausias kokybės garantas (su kuo aš kategoriškai nesutinku). Kiti piktinosi dėl bandomųjų tekstų apimčių ir t.t. Asmeniškai man pačiai bandomieji tekstai nepatinka dėl to, kad dažniausiai jie būna ištraukti iš konteksto. O ir šiaip tingiu juos versti. Iš kažkurios pusės aš sutinku su forumo dalyviais, kad tie bandomieji tekstai ne visada atspindi realius sugebėjimus, ypatingai kai atsiunčia tekstą tema apie kurios egzistenciją išgirsti pirmą kartą :D

Mane labiausiai pribloškė paskutinis variantas, kurį man atsiuntė. Viena „įmonė“ norėjo išversti savo tinklapį į rusų kalbą. Mane skelbimas sudomino. Nusiunčiau reikiamą informaciją. O man atsiuntė „bandomąjį“ tekstą – trijų lapų, 20 eurų vertės mažiausiai. Ir galvoju. Ar čia žmonės visiškai neįsivaizduoja, kaip atrodo bandomasis tekstas, arba tiesiog po kelių tokių kandidatų su „bandomaisiais“ tekstais jau vertėjo jokio nebereikės.. atvirai pasakius, tokiam reikalui (na, ten kaip ir kultūrinė įstaiga) būčiau sutikus ir nemokamai išversti. Pažiūrėsiu, kaip ten bus, kai pabaigsiu versti kitą vertimą..

Grožinės literatūros vertimas: nuo ko pradėti?

Šitos jau išvertėm penktadalį..

Taip jau gavosi, jog netikėtai mano pažintys su vertėjais kiek prasiplėtė. T.y. dabar turiu naujų pažįstamų vertėjų, kurie yra arba labiau už mane pažengę vertimuose, arba mažiau. Abi šias pažintis vertinant iš profesionalios pusės – yra labai puiki galimybė. Pirmu atveju, aš turiu iš ko mokytis. Antru atveju, bemokydama kitą prisimenu senus gerus triukus, kurie kartais užsimiršta dėl pakitusių vertimo įpročių.

Mano kolegės-bendramintės irgi svajoja apie grožinės literatūros vertimus. Lygiai taip pat kaip ir aš neranda to tiesaus ar bent vingiuoto kelio į leidyklą. Ir čia taip netikėtai pasitaikė vienas skelbimas, kur kaip tik buvo reikalingi grožinės literatūros vertėjai. Aš, žinoma, užsidegiau ir parašiau. Labai nustebau, kai išgirdau, jog niekam iš mano bendraminčių neatrašė. Net ir toms, kurios turi žymiai didesnę vertimų patirtį už mane (na, tiesa, kalba eina ne apie grožinės literatūros vertimą). Nes ir aš pati nieko ten įmantraus neparašiau, tik tiek, kad labai myliu vertimus, ir kad versti grožinę literatūrą man yra pats pačiausias dalykas gyvenime.. kad rašau štai šį tinklaraštį ir galiu atsiųsti savo turimus grožinės literatūros vertimus.

Man atrašė, bet pasakė, kad dar besikurianti įmonė negali sau leisti mokėti 5 eurų už 1700 spaudos ženklus be tarpų ar net mažiau.. Na, aš jiems linkiu kuo didžiausios sėkmės, tačiau nemanau, kad reikėtų taupyti ant vertėjų.. nes tai, ką sutaupys ant vertėjo, sumokės redaktoriui. Nuoširdžiai tikiuosi, jog jie tokį turi. Nes nu kamooon.. pigiau gali versti nebent neturintys ką veikti pirmakursiai ar kokie dvyliktokai.. O ir kokybė atitinkama. Kas tada tokias knygas skaitys? Vis dėlto gerą įvaizdį gali susikurt turint tik gerą produktą. Bet šis įrašas ne apie verslo plėtrą..

Tada versiu šitą...

Atvirai pasakius, nežinau, kodėl man atrašė, o kolegėms ne. Gal neturėjo laiko, nes įtariu, jog atsiliepusiųjų buvo tikrai nemažai. Bet galiu garantuoti jog kokie keturi penktadaliai yra rašytojai, o likusio penktadalio trečdalis redaktoriai, nes ten dar be vertėjų ieškojo rašytojų ir redaktorių.

Aš tikrai nesu atradusi to kelio į leidyklos širdį, nes jau tiek metų niekaip nesulaukiu nė vieno vienintelio „taip“. Tačiau stengiuosi tam būti pasiruošusi. Pagaliau susiredagavau vieną iš senai-naujai verstų tekstų. Kalba eina apie Veronica Roth trumpą istoriją. Taigi.. jau turiu vieną rimtesnį vertimą iš anglų kalbos, nes pas mane kažkaip dominuoja rusų autorių kūriniai :D Kad ir dabar verčiu Lukjanenko „Naują sargybą“. Gal ir aš kada nors galėsiu pasigirti kaip kokie Bronius Bružas, Nida Jakubauskienė ar Anita Kapočiūtė ištisa nuostabių knygų vertimų gausa.. Gal.. kada nors..

Žinau tik tiek, kad vien įkyriai siųsti leidykloms savo cv su zyzimais, kad nori versti grožinę literatūrą, nepakanka. Norisi tikėti, jog viskas remiasi į patirtį, ir gal, kai mano vertimų sąraše pasirodys rimtesni kūriniai, pagaliau sulauksiu to nežinios migla apsitraukusio „taip“. Tačiau argi tai yra taip paprasta?

Iš tikrųjų - taip ir yra. Reikia tiesiog imti ir versti. Dėl ko man vertimų sritis patinka, jog čia diplomai nėra esminis dalykas. Laipsnis tik parodo, jog turi kažkokį suvokimą apie kalbą ir kitus dalykus, kurie vertimuose gali labai labai praversti, jei realiai esi linkęs į šią sritį, tačiau net ir dešimt diplomų neatsvers patirties. Čia kaip ir šokėjai – kuo daugiau šoka, tuo geriau gaunasi.

...arba šitą :D

Neseniai klausiau Bodo Schaffer knygos įrašo, kuriame jis pasakojo apie vieną golfo žaidėją. Taip jau atsitiko, jog per vienas varžybas jis įmušė savo kamuoliuką į medį. Visi jau nurašė šį žaidėją, bet anas nepasidavė. Užsilipo į medį, mušė kamuoliuką, kuris nuskriejo iki reikiamos duobutės, o kitu smūgiu apsigynė čempiono titulą. Žurnalistas jam ir sako: „Misteri X (neatsimenu to sportininko pavardės), bet kaip gi jums pasisekė!“ Sportininkas taip labai ilgai nemąstęs jam ir atsako: „Žinote, aš irgi pastebėjau, kad kuo daugiau treniruojuosi, tuo man labiau sekasi“.

Taigi.. kuo daugiau verti, tuo geriau tau gaunasi.. Bet nuo ko pradėti? Manau, viskas priklauso nuo individualių vertėjo savybių. Asmeniškai aš buvau pradėjusi nuo didelės knygos.. ir kas iš to gavosi? 80 išverstų lapų iš 350, užmirštų ir paliktų. Vis guodžiu save mintimi, jog kada nors grįšiu prie to vertimo, bet pati puikiai suvokiu, jog jei ir grįšiu, tai teks viską versti iš naujo.. Gal kiti vertėjai labiau atkaklūs ir nepasimestų vertimų liūne pusiaukelėje..

Tada aš nusprendžiau versti nedidelės apimties kūrinius. Ir čia aš su vertimais pačiais nebeužstrigau. T.y. aš tekstą išverčiu nesunkiai, bet tada šimtą metų jį redaguoju.. pats žiauriausias momentas, kurio labiausiai nekenčiu.. Nežinau, kaip kitiems vertėjams, bet mane pastoviai pjauna tas nepasitenkinimo jausmas, jog galima išversti geriau.. zulini, zulini tą vieną sakinį ar net žodžių junginį, ir vis tiek kažkas nepatinka.. ir nesupranti kas.. arba kai yra keli puikūs variantai, kurį rinktis?! O paklaust nėra ko. Nes visi anglistai.

Šitam dar reikia titrus paruošt..

Bet iš esmės, mano kaip ir patarimas būtų pradėti nuo mažesnės apimties vertimų. Na, tokių kad ir 10-15 lapų. Jau kaip ir ne straipsniukas, bet dar ir ne romanas. Aš vis neprarandu vilties sutvarkyti kitus savo vertimus ir „išleisti“ fantastinių apsakymų rinkinuką.. jis turėtų būti tiesiog nuostabus. Įmesiu į Linkomaniją. Ten tai jau tikrai atsiras bent vienas skaitytojas. Dar vieną pažįstamą turiu, kuris man tą „knygą“ sumaketuos, tai bus iš viso pasaka :D

Manau, tokie nedideli vertimukai irgi veikia kaip tie portfolio, kur tu parodai savo įvairiapusiškumą. Galvoju, gal rimtai reiks pabandyti paversti ir kitokio žanro kūrinius.. Nors dabar mano vertimų sąrašas toks milžiniškas, kad net pačiai darosi baisu. Tačiau reikia galvoti apie šios svajonės įgyvendinimą..