Nežinau, kaip kitiems, bet man pirmasis magistrantūros kursas tarsi tirpte ištirpo, nors buvo ilgų kaip šimtmečiai momentų. Jau dabar retkarčiais pradedu save graužt dėl būsimo darbo. Ir net svarbiausia ne tai, kad nežinau apie ką ir pas ką rašysiu, bet pats rašymo faktas. Tiek to, kaip mano kolegė ir draugė sako - palikim šiuos rūpesčius ateities mums :D
Kadangi pati mokausi, visai pamiršau, kad kitiems kaip tik artėja pasirinkom metas, tad nusprendžiau pasidalinti kai kuriomis mintimis. Nežinau, kiek svarus mano žodis būsimam studentui, tačiau vis tik mokausi ne dėl diplomo, ir dirbu ne vien dėl atlyginimo, o ir šitą blogą rašau ne iš neturėjimo ką veikti.
Viename iš senesnių įrašų komentaruose sulaukiau klausimo dėl VU Kauno humanitariniame fakultete dėstomos audiovizualinio vertimo programos, tad nusprendžiau, kad galiu kiek plačiau papasakoti ir pareklamuoti savo mylimą fakultetą.
Norintys imtis vertėjo amato, manau, tikrai neturėtų pasigailėti pasirinkę anglų-rusų kalbų ar audiovizualinio (anglų arba vokiečių) vertimo programas. Apskritai KHF išsiskiria savo siūlomų programų lankstumu, kas ypatingai aktualu dabartinėje darbo rinkoje.
Kadangi geriausiai žinau anglų-rusų kalbų programą, tai apie ją trumpai ir papasakosiu. Programa yra orientuota į kalbas (t.y.būtent į kalbas, ne literatūrą) ir vertimus. Vertimai raštu ir žodžiu. Visa programa remiasi į praktiką, o dėstoma teorija yra būtina kiekvienam, kad nebūtų tokių "išminčių", kur sako:" nu tokį sakinį aš ir be diplomo galiu išversti". Galbūt pasikartosiu, bet universitete neruošia vertėjų, universitete žmogus pasiima įrankius, kuriuos vėliau jis galės panaudoti išversti kad ir primityviausią sakinį greičiau ir kokybiškiau. O vertėjais jums tapti teks patiems :) Kitas privalumas - jaunas kolektyvas. Dėstytojai tikrai jaunatviški, lankstūs ir visada kreipia dėmesį į studentą. Nėra jokių "užsisėdimų", tyčinių smukdymų ir pan. viskas vyksta labai sąžiningai ir draugiškai.
Kalbant apie įsidarbinimo galimybes... Na, šiandien lygiai metai, kaip mano kursas yra diplomuotas, ir praktiškai visi dirbam pagal specialybę. O nedirba tik du žmonės, nes vienas iš esmės yra sportininkas, ir dirbt pagal specialybę niekada neketino, o viena mergina išlėkė savanoriaut i Rumuniją, tad darbo, matomai, irgi nelabai reikia :D Šiaip dauguma iš mūsų jau studijų metais vertėm ar tai privačiai, ar tai vertimo įmonėms. O ir darbo paieškos neužsitęsė. Pamenu, kai tik įstojau, daug kas man sakė, kam ta rusų kalba, fu, niekam ji nereikalinga. Na, ir gavosi taip, kad tie pažįstami dabar jau kreipiasi į mane, kad jiems ką išversčiau, ar net pačius pamokyčiau rusų kalbos. Gal tai nėra taip aktualu gyvenant Vilniuje, tačiau Kaune rusų kalbos mokėjimas yra rimtas privalumas.
Kalbant apie audiovizualinį vertimą, teko girdėti, kad labai praktiška specialybė. Na, kam gi būtų neįdomu sužinoti, kaip vyksta darbai su subtitravimu, dubliavimu ir kitais dalykais behind the scenes? :D
Kita programa, apie kurią galiu kalbėti, tai jau rusistikos magistrantūra jau pačiame Vilniuje. Būtina pabrėžti, jog tai yra rusų filologijos bakalauro pratęsimas, todėl neperskaičiusiems rusų klasikos stoti nerekomenduoju :D Ir kas neketina sieti savo ateities su akademine sritimi, taip pat nerekomenduoju, nes praktiškos naudos iš šių studijų vargu ar išspausit. Galu gale, tai nėra vertimų studijų programa :D kaip jau ne kartą sakiau, gailiuosi, kad stojau į rusistiką, bet nesigailiu, kad mokausi. Realiai šie metai apvertė mano suvokimą apie literatūrą net kelis kartus. Ir apskritai, programa iš tikrųjų yra labai stipri. Mokymosi procesas primena kokteilio gaminimą... sumetamos visos žinios, suplakamos smegenys, bet galiausiai gaunasi tikrai kokybiškas gaminys :D Neslėpsiu, mokytis tikrai sunku. Gal net ne tiek mokytis, kiek tiesiog pasiruošimas paskaitoms suėda tikrai daug laiko, praktiškai visą laisvalaikį, nes reikia belenkaip daug skaityt :D praktiškai visi metai praėjo apsikabinus el.skaityklę... Net bloga darosi pagalvojus, kiek būčiau nužudžius medžių, jei tektų viską spausdint :D tačiau nepamirškim, jog tai, kad mokytis yra sunku, dar nereiškia, kad tai yra blogai :)
Vienintelė problema, kuri mane labiausiai pjovė, tai dėstytojų požiūris į lankomumą. Aš suprantu, kad dėstytojai nori, kad jų paskaitas studentai lankytų ir pan. Bet daryti tragediją dėl praleistų paskaitų, aš irgi nematau reikalo. Neslėpsiu, ši problema tikrai egzistuoja. O juk magistrantai dažniausiai yra jau dirbantys žmonės, o jei dar ir tenka, kaip kad man, keliauti į paskaitas iš kokio Kauno, ar iš visai kito Lietuvos užkampio... taip, geriau nekartokit mano klaidos, ir nestokit į aukštąją, esančią toliau nei 30 minučių kelio. Dar pastebėjau tokią įdomybę, kad VU dėstytojai įsivaizduoja, jog visi studentai yra užsiciklinę ant dešimtukų. Teko gauti ne vieną pastabą, kad su užduotim susidorojau prastai, arba iš viso nesusidorojau, kai tuo tarpu rašydavo už prastai atliktas užduotis tarp 6 ir 8 :D gaunasi kažkoks mindfuck'as :D niekada nesiorientavau į pažymius ir kitiems nerekomenduoju, nes įvertinimas yra toks subjektyvus dalykas, ypatingai, jei tai yra atviro tipo atsiskaitymas :D Daug ką lemia ir sėkmė, tačiau nepradėsiu čia filosofuot apie įvertinimus.
Žodžiu, jei patinka rusų kalba ir literatūra, realiai nori sužinoti kaip ir su kuo ji valgoma, nebijai didelių krūvių, tuomet gali drąsiai stot į rusistiką :)
Bet... čia juk vertimams skirtas blogas, tad ir rekomenduoju stoti į VU siūlomas vertimų programas :) Pačiai teko netyčia pasirinkti laisvąjį vertimų dalyką, dėl ko turėjau daug probelmų, bet viskas baigėsi gerai :D tačiau tai buvo puiki proga patikrinti savo įgytus sugebėjimus mylimam KHF :D nesakau, kad sužibau tarsi žvaigždė danguje, tačiau mano vertimai buvo tikrai geri. Iš mandagumo patylėsiu apie kai kurių asmenų vertimus, tačiau iš žmonių, kurie iš to valgo duoną, tikėjausi daug daugiau..
Taigi... išvados: stokit i KHF :) šiemet visur buvo daug reklamų, tad labai tikiuosi, kad ir stojančių bus daugiau :) Kitaip nei Kauno humanitarinis fakultetas, Vilniaus universitetas yra per daug orientuotas į pati Vilniaus universitetą, kai aukštosios įstaigos prioritetu vis dėlto turėtų būti studentas. Tai yra dar vienas ir itin svarbus KHF pliusas, nes jam svarbus kiekvienas :)
P.S. ne, už reklamą man niekas nemoka (niekas net nežino, kad čia tokius dalykus rašau :D). Aš tikrai labai myliu savo Alma Mater, ir nuoširdžiai tikiuosi, kad taip daro kiekvienas savo univeriteto absolventas :)
